In Love With Love

o šįvakar spurdu vien nuo minčių, kaip tirpstu tavo glėbyje, kaip bučiuojuosi pamiršusi viską, kaip šnabždu į ausį su gimimo diena, kaip pati atsisegu liemenėlę, kaip juokiuosi veidrodyje pamačiusi savo spindinčias akis, kaip stebiu tave, darantį kokteilį ir įjungiantį filmą, kurio, abu žinome, mes taip ir nepažiūrėsime, nes tu bučiuosi į nugarą, nors aš sakysiu susikaupk, mes turime jį pabaigti, mintyse kartosiuosi akimirką, kai man pasakei, kad jau vakar tave mylėjau, tu juoksiesi, kad vėl šneku bučiuodama tave, aš noriu tau tiek visko pasakyti, murmėsiu, tu mane glostysi, o aš net paslapčia apsiverksiu nuo begalinio gerumo, tu laižysi ašaras, o aš virpėsiu kaip nusirengdama pirmą kartą, kuomet jaučiausi per daug nuoga, tu vėl šnekėsi valandų valandas, aš stabdysiu valandas, kad jos nesibaigtų, tu liepsi man visus vakarus skirti tau, aš sakysiu, negaliu, bet gal mylėkimes per pietų pertraukas, tu sakysi, kad mano švelnumas tau pasidarė svarbiau, nei gyvuliškas seksas, aš priminsiu, kad mudu vis dar be įsipareigojimų, tu paimsi mane už rankos, tu planuosi ateitį, o aš ją įsivaizduosiu, tu man sakysi, kad nori manęs visur, aš tuo tikėsiu, nes dar nė karto manęs nesi nuvylęs, aš supratau, kad nemoku savęs apgaudinėti ir pasitikėti tais, kurie sudaužė mano širdį ir naktimis vyną gerdavo su kitomis, o aš aistringą naktį išskaitydavau tik ant vynu pamėlusių lūpų, tu taip nedarai, tu man sakei, penktadienį ji norėjo mylėtis, o aš galvojau apie tave, todėl pabėgau, aš tau noriu pasakyti, penktadienį mylėjausi su kitu, bet galvojau apie tave ir norėjau pabėgti, tu jauti, kaip galva sukasi nuo mudviejų buvimo, tu mane bučiuoji, nors žinai, kad mus gali pastebėti, aš tave bučiuodama tikiuosi, kad mudu pastebės,

ar po šešiasdešimt devynių dienų jau drąsu sakyti,

myliu tave?

kai tu sudaužei širdį dar kartą, visi kiti tai pajuto tarsi šunys

smailino liežuvius - o aš godžiai gėriau jau šimtus kartų girdėtus žodžius, nešiojo ant rankų - aš greit išskėsdavau kojas, pirko gėles - kai kurių net nenešdavau į namus, kvietė į keliones - rinkausi svajonių miestus, bučiavo nuogą nugarą - nesakiau, kad labiausiai patinka, kai bučiuoja man į petį, girdė kokteiliais ir apsvaigusią vedė namo - miegojau ant jų rankų, glostė mano šlaunis - jaučiausi labai moteriška, noriu tave prausti, mylėti, bučiuoti pabudusią ir padaryti kavos - pasiduodavau visiems norams, jie pamilo mano laisvalaikį, nes kiekvieną laisvą minutę puldavau į jų glėbį, jie sakė, dievinu tavo pėdas, ištiesk, parodyk, nekutena? - paskutinį mėnesio penktadienį darydavausi pedikiūrą, jie sakė, tu esi tokia kitokia, tokia įdomi, kur tu buvai iki šiol?  - visai šalia, murkiau, visai šalia, kaip gražiai mudu suvedė likimas, jie žadėjo laukti kiek reikės ir užmigdavo, kai neateidavau, jie nepykdavo, kai skambindavau naktį ir sakydavau - reikia susitikti, jie išmoko, ką mėgstu pusryčiams, jie pažino mano erzulį ir girdėjo, kaip naktimis kartais ištardavau tavo vardą, jie klausė ir klausėsi apie mano sudaužytą širdį prisiekinėdami niekada niekada taip nedaryti, jie mane juokino, o aš kvatojau taip garsiai, kad aplinkiniai atsisukdavo, jie sutiko slėpti naktinius pasimatymus nuo kitų - aš apie juos išsiduodavau pati, jie sutarė neįsipareigoti, bet užsimindavo, kad kol kas nereiktų miegoti su kitais, jie netyčia atsirasdavo kavinėse, kur aš vakarieniaudavau su draugais - gašliai bučiuodavomės pasislėpę už tualetų, jie buvo įdomūs, apsukrūs ir man reikalingi, jie buvo naujai atrasti ir netikėti, jie buvo paguoda, mano stebuklas ir mano parama, jie sakė, aš noriu baigti po to, kai baigsi tu - aš kartais juos apgaudavau, jie norėdavo mylėtis ir mylėtis - aš norėdavau dar daugiau, jie buvo aistringi - slėpdavau sukandžiotą kaklą, jie buvo rūpestingi - pirko chalatus ir dantų šepetėlius, jie vesdavosi į savo namus - aš nieko nevedžiau į savo namus, jie buvo romantiški - kai tu neateini, miegu ant tavo pagalvės, jie skubėjo - norėjo visų mano savaitgalių, jie buvo vyriški - grubiai nurengdavo ir puldavo bučiuoti tarp kojų, iki pamišimo, jie buvo draugiški - pasitikdavo mane stotyse ir veždavo į darbus, jie buvo tėviški - verkdavau įsikniaubusi į glėbį, jie buvo vaikiški - džiaugdavosi kiekviena smulkmena, kurią palikdavau prie lovos, jie buvo nekantrūs - atrašydavo į mano žinutes nedelsdami, jie buvo tikintys - neabejojo, kad tikrai egzistuoja ypatingas mūsų ryšys, jie buvo atidūs - žinojo, kada negalėsiu mylėtis, supratingai glostydavo pilvą ir pirkdavo saldumynus, jie buvo dėmesingi - klausdavo, ar neskauda kelių, kai geidulingai klupėdavau prieš juos, jie buvo dėkingi - dievino, kad atiduodu savo širdį, nors tūkstantį kartų daugiau atidaviau jos tau, jie buvo neperkalbami - norėjo padaryti viską, kad būčiau laiminga

o kai pasakiau, kad nebegalėsiu daugiau miegoti ne savo lovoje, jie apsikabino, bučiavo apsimesdami, kad yra labai suprantingi, tikindami, kad ir negalėjo tikėtis tokio džiaugsmo ilgam, suskaičiavę naktis, kurias leidom kartu, paleido mane su neišpasakytu dėkingumu, sakydami, kad lauks, kada vėl grįšiu įskaudinta

tai buvo gražus atsisveikinimas

gražūs atsisveikinimai svarbiausi tuomet, kai dar nori palikti viltį

tiesa?

tai kodėl tu tikiesi, kad vėl grįšiu į tavo glėbį tokia pat mylinti, kokią palikai, kai net neatsisveikinai su manimi?

slapčia laukdavau dienų, kai negalėsiu mylėtis. tu grįždavai iš darbo, padarydavau arbatos, liesdamas mano plaukus sakydavai noriu pailsėti valandėlę, guldydavau tave ant lovos, ne ne, nelendam į patalus, gulėk ir nesijudink, tu ilsiesi, sakydavau aš, negrabiai bandydama atsegti kelnių diržą, tau niekad nepavyksta, juokiesi tu ir vienu judesiu jį atsegi, bet pavyksta visa kita, murkiu tau, nusivelku suknelę, tu vienu judesiu atsegi liemenėlę, kodėl tau viskas taip lengva, pykstu, kad esi turėjęs daug moterų, ne daug, sakai tu, aš tiesiog greit viską išmokstu, žinau, kad meluoji, bet man tai patinka, aš paimu jį į rankas, džiaugiuosi, kad jis didelis ir tvinkčioja, prisimenu, kaip rašo žurnaluose, bučiuokite visur aplink, bučiuokite bambą, bučiuokite vidinę šlaunų pusę, valiūkiškai žiūrėkite į akis ir juokitės, viliokite, kol jis maldaus, kad pradėtumėte daryti oralinį, būkite deivė, situacijos valdovė, vedanti iš proto prabangiais apatiniais ir gražiomis kūno linijomis, neskubėkite, pasiekite, kad už akimirką saldumo jis jums pažadėtų aukso kalnus. o, aš visai ne iš žurnalų ir taip negaliu, aš pati išprotėsiu, jei delsiu nors akimirką, noriu bučiuoti tavo penį ir pajusti šilumą, numalšinti alkį, pasiilgimą, noriu mylėti tave, čiulpti ilgai, kad pailsėtum.

šiandien daug galvoju apie tave ir kitas moteris, kaip pasisektų kuriai nors, jei ją parsivestum į namus ir mylėtumėtės, tu labai gerai myliesi ir ji, mėgstanti klausytis pagyrų, o ne jas dalinti, netgi sakytų, o, koks tu tvirtas ir vyriškas, koks gražus tavo kūnas, mintyse lygintų tave su visais buvusiais ir suprastų, kad tokio dar nebuvo sutikusi, pultų bučiuoti, čiulpti, norėtų pasirodyti pati geriausia ir aistringiausia, verta tavęs, išdarinėtų stebuklus, atsipalaiduotų kaip niekada, vaikiškai susigėstų išpylusi vyną tavo lovoje, nuoširdžiai aimanuotų iš malonumo, kąsdama į pagalvę arba tavo ranką, nevalingai draskytų tavo nugarą, pamestų galvą, sakytų, noriu tavęs dar ir dar, po sekso geriausiai draugei žinute parašytų, kad rado tai, ko taip ilgai ieškojo, susikurtų viziją apie naują laimingą gyvenimą, gal net apsiverktų iš džiaugsmo, įsivaizduodama, kaip prie jos vardo tinka tavo pavardė.

bet aš nesu altruistė, nenoriu, kad kitos moterys būtų laimingos su tavimi, noriu būti ta moteris, kurią parsivedi namo mylėtis.

kai man sako, o tavo krūtinė atrodo maža, aš iškart atsimenu, kaip tu alpai dėl mano liemens, dėl klubų, kaip suimdavai mano plaukus, kai tau čiulpdavau, kaip sakydavai, kad viskas, ko nori, yra manyje,

aš taip tavęs pasiilgau. tiesiog mylėtis ramiai, paprastai, be didelių aimanų, bet su didele aistra, su tokia, kai žiūrėdama tau į akis sakydavau baik viduje, o tu nusišypsodavai ir sakydavai, baigsiu, jeigu tu dar nelaikysi kojų iškėlusi po to. ir tu baigdavai, o aš kojas iškeldavau vistiek ir sakydavau, kad viskas yra lemta. tu šypsodavaisi, o aš tave mylėjau labiau nei bet kada.

gulėdama lovoje, išpilta prakaito, kai jis lipniais pirštais lietė mano apvalias šlaunis, glostydamas švelniai, tarsi medituodamas, ir netikėtai puldamas su įsiūčiu, skaudžiai kąsdamas man į lūpas, kai plaukai buvo susivėlę ir drėgni, kai juokiausi, kad jo penis net po sekso atrodo toks neįmanomai didelis, žinai, nebuvau dar tokio mačiusi, šnabždėjau tikrai susižavėjusi, kai kažkur pametėm apatinius, kai jis su džiaugsmu rado apgamą po krūtine, kai bučiavo nesustodamas,

o man patinka kaip jis bučiuojasi, taip godžiai ir aistringai, iškart norisi atsigult ant pilvo, išsiriesti ir vėl mylėtis mylėtis, įtempti raumenis, dūsti iš euforijos, įsikibti į jo rankas, o kai jis klausia, ar galiu baigti į burną, tik linktelėti, be žodžių nuryti, jaučiant, kaip jis krūpčioja iš malonumo.

gulėdama lovoj, išpilta prakaito, galvojau, kad labai noriu parūkyti, čia ir dabar. atsistoti pusnuogė prie lango, giliai įtraukti dūmą, žiūrėti, kaip jis guli lovoje, ar stebi mane, nusijuokti ir patempti marškinėlius žemyn, kad neatrodyčiau tokia nuoga, o po to prikandus lūpą, kukliai grįžti į tvirtą jo glėbį. kai pasimylėdavom tavo mašinoj, tik tada leisdavai joje parūkyti. jausdavausi patenkinta ir nusipelniusi sukelt kojas, užsidegti cigaretę ir rūkyti, rūkyti, kol tu ramiai laikydavai rankas man po suknele. tada būdavo ramybė ir meilė. iki skausmo pasiilgau tave mylėti.

kodėl mes susitinkame savo svajonių vyrus, idealius ir išsapnuotus ir paliekame juos dėl tų priešingybių, dėl nakties nuotykių, dėl naujo glėbio, dėl naujo kvapo, dėl naujos aistros

galvoju kramtydama lūpas, kurios dar neužgijo nuo kandžiojimų, nuo dviejų valandų aistros, ten, kur visi galėjo užklupti, kai gašliai atsegiau tavo kelnių užtrauktuką, o tavo rankos glamonėjo mano krūtinę, tuomet, kai neatsimenu, apie ką šnekėjomės ir kodėl juokėmės, tą vakarą, kai parsivedžiau tave į namus, o girti jausmai neleido ilgai miegoti, kai bučiavomės visą naktį, kai ryte pažadinai sakydamas, paglostyk nugarą, na jau ne, sakiau aš, aš nemoku nei glostyt, nei daryti masažų, tai taip paprasta, sakei tu, imi ir glostai, aš gulėsiu taip, o tu tik liesk, aš glosčiau tavo nugarą, žiūrėjau į kojas, tu gal žaidi futbolą, nemažai tokių pažįstų, tavo kūno sudėjimo, kurie žaidžia futbolą, esu su tokiais miegojusi, gražios tavo kojos, sakau aš, o tu juokiesi, kas tau juokinga, ar tai, kad bučiuoju blauzdas, kaip man patinka vyras mano lovoje, murkiu aš, jausdamasi labai geidžiama, o tu pačiumpi mane, aš guliu ant viršaus, žiūriu į akis, į šelmiškas akis, į dar labiau viliojančią šypseną, o tu mane bučiuoji, aš virstu ant šono, oi, man reikia eit, kelkis ir tu, sakau, ne, ne, ateik čia, stipriai suėmęs už liemens, tu godžiai bučiuoji mane, aš jau vėluoju, klykiu, aš noriu, kad iš lovos išliptum laiminga, sakai, ką darai, šaukiu, kai imi mane ant rankų ir nuneši į vonią, beproti tu, plačiais žingsniais ir dar ant rankų, viena taip nemokėčiau, plačiais žingsniais!

susivėlusi, be liemenėlės, nubučiuotu kaklu išlydžiu tave pro duris

žinodama

kad niekada daugiau nepamatysiu.

ar todėl, kad tie, vienos nakties, neš tave ant rankų tik iki vonios, ir tu juos atsiminsi kaip stiprius ir vyriškus, šildžiusius tave vieną naktį? arba net nebeatsiminsi. o tie tavo išsvajoti, tikrai galintys nešti tave visą gyvenimą, ar todėl jų bijai, kad jie trenks skaudžiausiais žodžiais, kai būsi tam nepasiruošusi, nesusigūžusi, kad apsisaugotum, ar todėl juos iškeiti, kad nereiktų bijoti, kad apgaudinėtų tave ir kurtų iliuziją, nes apgauta širdis yra geriau nei sudaužyta?

visą naktį gulėjau atmerktomis akimis, pasiilgau tavęs, ieškojau tavęs, širdis plyšo, bandžiau apsimesti, kad tas, kuris apsikabinęs mane miega, esi tu. ašaros riedėjo, kai jis mane lietė šiurkščiau nei mane liesdavai tu, bučiavo dažniau, bet ne taip gundančiai, kai jis nurenginėjo mane, aš galvojau, kaip tu juokdavaisi, kad aš visada nusirengiu pirma ir jau nuoga lovoje laukiu tavęs, o kai pradėjome mylėtis, aš, toji, kuri tikėjo, kad penio dydis nesvarbu, svarbu jausmai, prikandau lūpas pamačiusi, kad tavo buvo daug didesnis. man buvo taip šalta. o tu, o tu ar jau mylėjaisi ne su manimi?

nepaisant tavo bjauraus būdo, mažai rodomų jausmų, nepaisant tavo stiprybės mane įskaudint, mylėjau tave už tavo kvapą. galėjau uostyt ir uostyt, sugert tai, kuo kvepia tavo pažastys, tavo kojos, tavo penis, tavo plaukai, tavo kaklas, tavo nugara, tavo rankos. tavo kvapas man sujaukė protą ir užmerkė akis, užgniaužė ir nuslopino visus instinktus. kai kalė nurimsta tik jausdama šeimininko kvapą, taip aš nurimdavau užuodusi tave. o vakar galų gale pakeičiau patalynę, su ašaromis akyse. skausmas toks, tarsi sudeginus senus meilės laiškus ar nusimovus sužadėtuvių žiedą. nebejaučiu tavęs. bambagyslė nutrūko.

po pirmos nakties, kai pasislėpusi uostau, kaip kvepia sperma, man visada būna aišku, ar dar kartą mylėsimės.

šiandien galvoju, kad susitikusi naują mylimąjį aš jam iš karto viską pasakysiu: vesk mane, mylėk mane ir pulką mūsų vaikų, norėk manim rūpintis, ištiesk pečius, kad už jų jausčiausi saugi, mylėk mane taip, kaip net aš nemoku, padaryk laiminga, kokia niekada nebuvau, nepalik ir nedaužyk širdies, nes šimtą kartų dužusi ji nebeištvers. kitaip aš nesileisiu net bučiuojama.

ir kaip bebūtų keista, aš noriu ne tavo, noriu tikros meilės. ir tave nustebinti (žinai, kad galiu, žinai, kad tik pirštais spragteliu).